Kas yra internetas ir kaip jis veikia?

Kas yra internetas ir kaip jis veikia?

Kas yra internetas?

 

 

Vos atsiradęs internetas netrukus tapo svarbia visuomenės dalimi. Šiandiena internetas laikomas savaime suprantamu dalyku, be kurio retas iš mūsų apsieina. Dėl šios priežasties gali pasirodyti šiek tiek keista, jei kas pasiteirautų, kas yra internetas ir kaip jis veikia. Laimei, nėra kvailų klausimų, tik atsakymai.
Iš tikro, internetas yra pakankamai sudėtinga sistema ir daugelis žmonių tiksliai nežino kaip jis veikia.
Todėl šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius interneto bruožus: kas yra interneto ryšys; kas nutinka, kai ieškote internetinio tinklalapio; kaip internetas mus visus sujungia. Trumpai tariant, sužinosite viską, ką reikia žinoti apie interneto veikimą.

Kas yra Internetas?

Kaip atsirado internetas?

Internetas yra pasaulinis viešas tinklas, kuris neturi „savininko“. Nėra vieno asmens, kuris visiškai kontroliuotų visą internetą. Dėl šios priežasties internetas tapo laisvės simboliu ir puikiu informacijos šaltiniu. Visi gali naudotis internetus ir jo pagalba apsikeisti duomenimis žaibišku greičiu.

Internetas – gynybos tinklas

1969 metais internetą pradėjo naudoti JAV gynybos departamentas. Ši ministerija sukūrė sistemą, kuri iš tikrųjų buvo skirta vidiniam naudojimui. Po kurio laiko jie pakeitė savo protokolą į interneto protokolą (sutrumpintai – IP). Galų gale, sukurta technologija pasirodė esanti tinkama ir masiniam naudojimui.
Internetas greitai išaudo į populiariausią ir didžiausią kompiuterių tinklą pasaulyje. Šiandiena juo naudojasi daugiau nei pusė pasaulio gyventojų. Vakarų šalyse internetinį ryšį turi daugiau nei 80% gyventojų. Internetas tapo tokia svarbia mūsų gyvenimo dalimia, kad daugelis iš mūsų nebegali be jo gyventi. Šiuo metu internetas skirstomas į tris kategorijas: „paviršinis internetas“, „gilusis internetas“ ir „tamsusis internetas“. Prie to grįšime vėliau.

Kaip veikia internetas?

Kaip veikia internetasKaip praktikoje veikia internetas? Iš esmės internetas yra ne kas kita, kaip didelis kompiuterių tinklas. Šiuo atveju „kompiuteris“ reiškia ne tik stalinius kompiuterius, kaip tikriausiai jūs esate įpratę. Iš esmės kiekvienas prietaisas, galintis prisijungti prie tinklo, gali būti traktuojamas kaip kompiuteris, ar tai būtų nešiojamas kompiuteris, išmanusis telefonas, išmanusis laikrodis ar net jūsų išmanusis šaldytuvas. Duomenų centrų serveriai iš tikrųjų yra ne kas kita, kaip kompiuteriai su kuriais galima „bendrauti“. Kiekvienam įrenginiui suteikiamas savas „vardas“ – IP adresas. Su šiuo adresu jūsų įrenginys tampa tinklo dalimi ir gali bendrauti su kitais kompiuteriais. Kompiuterį galite „fiziškai“ prijungti prie interneto panaudodami kabelį, tačiau šiais laikais didelis interneto srautas vyksta belaidžiu ryšiu: per „Wi-Fi“ tinklus ar mobiliuosius tinklus, tokius kaip 3G ir 4G.

Kabeliai ir protokolai

Internetas unikalus tuom, kad jis paplitęs pasauliniu mastu. Visame pasaulyje yra tūkstančiai kilometrų šiesolaidžių kabelių, kurie suteikia galimybę internetu naudotis tarptautiniu mastu. Kabeliai taip pat eina per vandenyno dugną. Vario ir radijo ryšiai bei palydovai taip pat gali suteikti interneto ryšį, nors didžioji dauguma žmonių šiandiena naudoja šviesolaidinį internetą, nes pastarasis yra greitesnis ir patikimesnis.
Be minėto apčiuopiamo ryšio, taip pat naudojami protokolai, kurie yra svarbūs interneto veikimui. Protokolai nustato duomenų siuntimo būdą iš vieno kompiuterio į kitą. Jie yra tarytum įvairių siunčiamų informacijos „paketų“ nešėjai. Kiekvienas protokolas veikia šiek tiek skirtingai, tačiau užtikrina, kad kompiuteriai, kurie iš pradžių nėra susiję, galėtų tarpusavyje bendrauti. Tai leidžia jums patogiai lankytis tarptautinėse interneto svetainėse, klausytis „Spotify“, naudotis „Skype“ ar žiūrėti „Netflix“.

Internetinės svetainės ir serveriai

kaip veikia internetasNaršant po mėgstamas svetaines, tai vyksta akies mirksniu. Spustelėję ant nuorodos iš karto atsiduriate teisingame tinklalapyje. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti itin paprasta, tačiau už šio paprasto veikslo slypi visas procesas.
Pirmiausia pakalbėkime apie internetinius tinklalapius. Kas jie tokie yra? Internetinis tinklalapis susideda iš kelių kodo dalių. Šį kodą galima parašyti skirtingomis „kalbomis“. Viena populiariausių programavimo kalbų yra „HTML“, kuri daugiausia apibrėžia teksto formą. Naudodami HTML galite, pavyzdžiui, lengvai paryškinti ar pabraukti tekstą. Kita populiari programavimo kalba – „CSS“, rūpinasi puslapio išdėstymu. Kartu visi šie kodo fragmentai sudaro tinklalapį.
Savaime tinklalapiai nekaba ore. Visi kodai, palengvinantys mūsų internetinį gyvenimą, yra saugomi skirtinguose serveriuose. Šie DNS serveriai (Domenų Vardų Sistema) yra įrenginiai su standžiaisiais diskais, kuriuose saugoma informacija. Serveris padeda reguliuoti tinklo srautą. Dauguma serverių rūpinasi tik interneto srauto persiuntimu į reikiamas vietas, todėl jie dar vadinami „dedikuotaisiais serveriais“. Teoriškai bet kuris kompiuteris gali būti serveris, jei jis dalijasi informacija su kitais įrenginiais. Iš serverių užklausiami tinklalapiai. Kiekvienas tinklalapis atpažįstamas pagal IP adresą ir šis adresas atitinka domeno vardą. Domeno vardo pavyzdys yra www.vpngidas.lt.
Kadangi šie adresai ir domenų vardai yra susieti, galite lengvai patekti į reikiamą tinklalapį, nepamiršdami skaičių serijos. Savo naršyklėje („Chrome“, „Safari“, „Edge“ ir kt.) jūs įvedate teisingą domeno vardą. Šis signalas per jūsų interneto tiekėją („Telia“, „Home3“ ir kt.) persiunčiamas į teisingą DNS serverį. Tada serveris, kuriame yra tinklalapis su šiuo domeno vardu, atsiųs jums teisingą kodą. Todėl naršyklė, su kuria dirbate, nėra „internetas“, kaip mano daugelis žmonių. Vietoj to, tai tik būdas paprašyti kodo iš serverių.

Internetas kaip „IKEA“ parduotuvė

Iš pirmo žvilgsnio visa ši techninė informacija gali atrodyti abstrakti. Kas nutinka kai naršote konkrečioje svetainėje? Paaiškinsime šį procesą žingsnis po žingsnio palygindami internetą su „IKEA“ parduotuve. Įsivaizduokite, kad internetinio tinklalapio užklausa tas pats kas įsigyti parduotuvėje knygų spintą. Prieš išvystant internetinę svetainę savo ekrane, taip pat kaip ir prieš pamatant „IKEA“ knygų spintą savo kambaryje, turi daug įvykti.
Jūs matote knygų spintą (internetinį tinklalapį) parodomajame kambaryje ir žinote, kad jūs norite ją turėti. Todėl jūs perkate knygų spintą ir tarsi išsiunčiate prekės užklausą į „IKEA“, kuri savo ruožtu persiunčia užklausą teisingam skyriui (DNS serveriui). Toliau jūs pasirenkate kurjerį, nes tokiu būdu gauti prekę yra daug paprasčiau. Tuomet atvyksta komanda su atskiromis jūsų knygų spintos dalimis: lentynomis ir varžtais. Jie surenka jums spintelę (gerai, galbūt „IKEA“ baldus paprastai susikonstruoja pats klientas, bet jokia metafora nėra tobula). Visiškai sukomplektuota knygų spinta puikiai stovi jūsų namų svetainėje.
Tas pats pasakytina ir apie jūsų tinklalapį. Pavyzdžiui, „Google“ paieškos sistemoje jūs matote nuorodą, kuri jums atrodo įdomi. Jūs spustelėjate ant jos ir išsiunčiate serveriui užklausą dėl šio tinklalapio. Serveris gauna jūsų užklausą, suranda tinklalapį ir išsiunčia jums. Puslapis siunčiamas ne viena dalimi, bet atskirais paketais: laisvomis kodo dalimis. Kai tik visi varžtai bus tinkamose vietose, savo naršyklėje išvysite tinklalapį.

Skirtingos interneto dalys

Paprastai daugelis žmonių naršo „įprastą“ interneto dalį: „paviršinį“ tinklą. Ši dalis yra atvirai prieinama visiems ir yra iš dalies stebima. Nelegali veikla šioje interneto dalyje yra lengvai atsekama ir pašalinama. Tačiau ši matoma interneto dalis nėra viskas, ką internetas gali pasiūlyti. Yra dar dvi interneto dalys, apie kurias galbūt norėsite sužinoti šiek tiek daugiau: „gilusis internetas“ ir „tamsusis internetas“.

Gilusis internetas

Gilusis internetas yra interneto dalis, prie kurios ne visi gali prisijungti. Pagalvokite apie uždarus tinklus ir privačius profilius. „Facebook“ yra gerai žinomas pavyzdys: tik jūs galite pamatyti savo suasmenintą paskyrą. Čia galite matyti savo draugų profilius, kurie duomenų apie save viešai neskelbia. Tai yra giluminio tinklo dalis. Šiai interneto daliai priklauso ir internetiniai debesys, tokie kaip „Google Drive“ ar, pavyzdžiui, įmonių tinklai bei universitetų duomenų bazės. Norint juos pasiekti, paprastai reikia prisijungimo vardo ir slaptažodžio.

Tamsusis internetas

Tamsusis internetas yra dar labiau paslėptas. Tam tikra prasme tai yra giluminio tinklo dalis, nes ne visi gali taip paprastai prie jo prieiti. Tačiau šiuo atveju žengiamas dar vienas žingsnis toliau. Tamsiojo interneto negalima pasiekti naudojant įprastą naršyklę ar paieškos programą. „Google Chrome“, „Internet Explorer“, „Safari“ ir „Firefox“ nesuteiks jums prieigos prie tamsiojo interneto. Prieigą prie tamsiojo interneto jums suteiks „Tor“ naršyklė. „Tor“ yra atskira naršyklė su papildomomis saugumo priemonėmis.
Tamsusis tinklas paprastai žinomas kaip vieta, kur vyksta daugybė nusikalstamų veikų. Čia nėra oficialios kontrolės, todėl yra visiška interneto laisvė. Ča galima aptikti juodąsias rinkas, robotų tinklus ir pavojingas svetaines su virusais. Žinoma, tamsiojo interneto siūloma interneto laisvė taip pat turi daug privalumų. Pavyzdžiui, tamsiame tinkle galima bendrauti visiškai anonimiškai. Žmonės iš šalių, kuriose saviraiškos laisvė negali būti savaime suprantama, čia gali laisvai kalbėti. Tai labai svarbu, pavyzdžiui, žurnalistams, norintiems pranešti apie vyriausybes, kurios slopina šią laisvę.

Interneto saugumas ir privatumas

Interneto saugumas ir privatumasŠiandiena savaime suprantamas dalykas, kad internetas yra čia ir jis liks. Vargu ar atsiras alternatyvų, kurios galėtų konkuruoti su internetu ir taptų tokiomis didelėmis ir plačiai naudojamomis. Internetas tiesiog veikia puikiai yra laisvas ir naudojamas visame pasaulyje. Dar niekada nebuvo galima taip greitai apsikeista informacija kaip šiandiena. Vis dėlto, taip pat svarbu žinoti apie šios sistemos trūkumus.
Pastaraisiais metais daug kalbama apie privatumą ir saugumą internete. Akies mirksniu galite persiųsti savo duomenis į bet kurią šalį. Tai labai naudinga, tačiau taip pat gali sukelti rimtų problemų. Juk ne visi turi žinoti jūsų adresą, telefono numerį ar informaciją apie jūsų sveikatą. Kas gali pamatyti, ką jūs darote internete? Kur šiuo metu jūs esate? Kokia informacija apie jus yra viešai prieinama paieškos sistemose, tokiose kaip „Google“? Tai klausimai, dėl kurių nerimauja daugelis žmonių.
Be to, kad internetas tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, internete taip pat iškyla įvairių problemų. Internetinis nusikalstamumas (kibernetinės atakos) yra vis didesnė problema. Interneto pagalba sukčiai gali pavogti jūsų tapatybę, kredito kortelių informaciją ar pasiklausyti. Štai kodėl svarbu užtikrinti savo saugumą internete. Pagalvokite apie tai kaip apie skaitmeninį lauko durų užrakto atitikmenį. Saugus internetas yra įmanomas ir neturi būti sudėtingas. Pavyzdžiui, naudokite gerus slaptažodžius, patikrinkite, ar svetainėse yra „https“ ryšys, ir pasirinkite VPN , kuris tinkamai užšifruos ir anonimizuos jūsų duomenis.

 


Komentarai išjungti.
© 2019 | VPN Gidas

Your compare list

Compare
REMOVE ALL
COMPARE
0